Sėlinanti mirtis. Karas. 2 dalis

Laikas diena iš dienos vagia mūsų gyvenimus, ir mes nepastebime, ką prarandame, kol galiausiai pasidaro per vėlu. Mes kovėmės daugybę metų, tu ir aš, ir visai beprasmiškai. Atsisakėme savo jaunystės, meilės, santuokos, vaikų ir laimės. Ir visa tai dėl svajonės, kuri taip ir neišsipildė. Kai pradėjome, tu pažadėjai man ga¬lią ir sėkmę, pergalę kovoje su priešais ir teisingumą, tačiau nė vieno iš šių dalykų taip ir nemačiau. Tik sun¬kią kovą, dar sunkesnį gyvenimą, šaltą maistą, prastą alkoholį ir vieną pralaimėtą mūšį po kito. Bėgome iš vieno pasaulio į kitą, o juose neradome nieko, tik dar daugiau praradome draugų ir gavome žaizdų, kurias rei¬kėjo išsilaižyti”.

Taip netikėtai mūšio įkarštyje Štormas atveria savo širdį geriausiam draugui ir jį išduoda. Prie imperatorės sosto susirenka visi garsūs karo vadai, klonai, esperiai, priešai ir apsišaukėliai, žudikai ir išdavikai. Kas nužu¬dys žiauriąją imperatorę, kam atiteks sunki jos karūna ir krauju aplaistytas sostas.